Žolę šienauti galima įvairiai. Vieni griebia dalgį ir jau po kelių minučių sėdasi pailsėti vos atgaudami kvapą. Tai ne silpnų miestiečių įrankis – jam reikia labai daug fizinės jėgos ir ištvermės, o taip pat ir specifinės priežiūros. Kitas būdas – į pagalbą pasitelkti elektrines arba benzinines priemones. Automatizuotas „dalgis“ yra žoliapjovė su motoru. Mosuoti ja galima kaip dalgiu, tik dirbti galima valandų valandas nepavargstant. Be to tai kur kas saugiau ir patikimiau.
Norėtume papasakoti, kas yra žoliapjovės ir kokie tai įrankiai.
Pjauna valas
Jei dalgis yra riestas metalo gabalas, kuris atsitrenkia į visus iš eilės akmenis, tai valas yra kur kas saugesnis būdas pjauti žolę. Galvutė su dviem išlindusiais valo gabaliukais sukasi labai greitai ir tokiu būdu valas sukapoja pakeliui sutiktas žoles. Kodėl žoliapjovės nenaudojamos šienpjovių ir sunkiai prieinamos vietose vis dėlto pasirenkamas dalgis? Yra viena svarbi priežastis, o kartais ir akmenukas į benzininių žoliapjovių daržą – mulčiavimo funkcija. Valas sukasi taip greitai, kad ilgesnė žolė yra sukapojama į kelias dalis ir iš karto paruošiama kompostavimui arba mulčiavimui (benzinine žoliapjove pjautą žolę paklokite tarp lysvių ir pamatysite, kad teks kur kas mažiau ravėti daržą.) Dalgis, tuo tarpu, tiesiog vienoje vietoje nukerta žolę, todėl visas stiebas išlieka vientisas.
Valas nėra toks jau ir nekaltas. Jo apsisukimai – galinga jėga. Gal jis negali „pašokinėti“ prieš akmenis ir geležinę tvorą, tačiau plastmasinis kibiras arba guminis batas jam nėra didelė problema. Dėl to šia žoliapjove reiktų naudotis itin atsargiai.
Benzininė ar elektrinė žoliapjovė?
Dilema, kuri yra gana greitai išsprendžiama. Jei naudojate žoliapjovę tik savo 6 arų sklype priemiestyje, tai akivaizdu, kad tinka elektrinė. Ji nekelia daug triukšmo, tik už papildomus 30 eurų vertėtų įsigyti ilgintuvą su rite. Aišku, atsargiai su laidais, nes laidą nukirsti ar dilgynę – žoliapjovei nereikia rinktis, nes viskas gana paprasta.
Benzininės žoliapjovės yra naudojamos ten, kur reikia ilgiau dirbti, daugiau galios ir sunku prieiti. Pavyzdžiui reikia nušienauti šlaitus, patvores, pamiškes, griovius, plotelius prie ežero. Be abejonės, laido nepritampysi, o elektros generatorius – gana brangus malonumas (vis tiek jis degina dyzelinį kurą). Geriau jau užsipilti benzino (pilamas sumaišytas su specialiu tepalu, nes žoliapjovės dažniausiai būna su dvitakčiais varikliais, keturtakčių – labai mažai).
Jei dirbate mieste, geriau rinktis elektrinį dėl triukšmo. Nieko nėra baisiau, nei savivaldybės darbuotojai su žoliapjove po langais 7.45 ryto…
Kam reikalingi peiliai
Žoliapjovės pjauna ne tik valu, kurį galima nuolatos pasikeisti, bet ir trikampiais arba keturkampiais peiliais. Jie yra skirti „rimtesniems“ augalams pjauti – dideliems dilgėlynams, varnalėšų sąžalynams, avietynams naikinti ir žinoma gali nukirsti net baisiuosius sasnovskio barščių stiebus, prie kurių nerekomenduojama artintis. Tiesa šių augalų taip pat nerekomenduojama kirsti žoliapjove, nebent turite specialią aprangą – pirštines, rūbus ir šalmą su plastikiniu antveidžiu. Kodėl? Sasnovskio barščių sultys yra pavojingos, o kertant juos su 8000 kartu per minute apsisukančiu peiliu sultys tykšta į šalis gana toli. Bet grįžkime prie peilių naudojimo.
Peiliai – dilgėlynų siaubas, taip pat gali nukirsti ir jaunus medelius. Tai ypač geras pagalbininkas tose vietose, kur keletą metų nebuvo tvarkyta žolė. Peilių problema – jie neatsparūs akmenims ir vielai, kaip valas.
Žoliapjovės, trimeriai ar vejapjovės?
Dažnai žmonės maišosi. Žoliapjovės dar vadinamos trimeriais, o kartais pasakius „žoliapjovė“ prieš akis atsiranda stumdomo aparato vaizdelis. Žoliapjovę yra prietaisas su ilgu kotu ir varikliu ant jo galo, tvirtinamas ant žmogaus specialiais diržais. Trimeris – elektrinės žirklės – yra skirtos genėti gyvatvores ir formuoti iš krūmų įvairias figūras. Tai variklis su dviem prasikeičiančiomis „šukomis“. Vejapjovė yra stumdomas ant keturių ratų prietaisas su variklius ir palei žeme besisukančiu peiliu. Visi jie skirtingi, tad maišyti terminų nederėtų.
